2021-06-14

Dizaino tendencijos 2021 pagal Victoria Dias

„Nesvarbu koks yra kiekvieno tikslas – laimėti metų dizainerio apdovanojimą ar pasipildyti portfolio, bet pagrindinė mūsų visų ambicija turėtų būti noras sukurti erdvę, kurioje būtų gera žmonėms“ – Victoria Dias, Pasaulinių tendencijų žinovė. 

Bendros visuomenėje vyraujančios tendencijos:

  • Pasaulinė pandemija pakeitė mūsų įpročius, finansus, kuriuos skyrėme kultūrai, kelionėms leidžiame namams ir savo gerbūvio pagerinimui – atsikratome tuo kas nebereikalinga, pradedame svarstyti ar mums patinka ten kur gyvename ir svarstome apie didesnius pakeitimus. Namai ne tik vieta, kur ateiname praustis ir miegoti, bet tai tampa labiau kaip platforma, kurioje viskas vyksta – gyvenimas, kultūra, sportas, draugystė, terapijos. Todėl namai tampa daug svarbesnis biudžeto prasme ir visapusiškai.
  • Į erdvę, interjerą pradedame žiūrėti lanksčiau nei anksčiau, kai žmonės atrodo turėjo aiškius tikslus, ko nori sau ar šeimai. Tačiau mes supratome, kad planai gali būti apgaulingi, viskas gali keistis, o pasaulis tiesiog sustoti. To pasėkoje mūsų požiūris į fizinius objektus tapo daug lankstesnis ir tai turi labai daug įtakos interjerui ir gyvenimo būdui. Gyvenime ir interjeruose pradeda vyrauti eklektika.
  • Visuomenėje atsiranda poliarizavimas, kai kurie žmonės dirba trigubai daugiau, o kai kurie dirba daug mažiau nei anksčiau, arba perka ir vartoja daug daugiau ir priešingai – pasitraukia ir nieko nevartoja. Tai reiškia, kad nebelieka pustonių. Taip pat visuomenė yra susiskaidžiusi, dalis patiria baimę dėl ateities (baimę susirgti, dėl finansų, dėl to kaip gyvens toliau ir t.t.), kiti tampa radikalūs optimistai – skleidžia viziją, kad viskas yra gerai ir bus tik geriau.
  • Vėl atsiranda hedonizmas, viskas orientuota į malonumą. Aktyvėja veiklos, kurios neatneša materialinės naudos, bet atneša emocinį pasitenkinimą, pvz. meditacija, sportas, skaitymas, sąmoningas miegas,
  • Žmonės gilinasi į save ir ieško lėtesnių praktikų, namai orientuoti ne į tai, kad žmogus daugiau spėtų, bet į tai, kad daugiau atsisakytų, t. y. mobilios aplikacijos, įvairi namų technika, kuri padeda nebūtų online, bet būtų offline.
  • Auga tendencija būti namie, tiesiog sėdėti nedarant nieko – tai atsiranda kaip praktika.
  • Anksčiau reklamos susijusios su kvepalais, kosmetika, drabužiais, technika, muzika buvo pabrėžiamas kūniškumas, dabar didesnis akcentas į dvasinius jausmus.

Bendros interjero dizaino tendencijos:

  • Interjerai tampa greitesni. Anksčiau interjeras buvo toks dalykas, kurį žmonės keisdavo cikliškai, bet labai retai. Dabar keisti interjero stilius, kad ir visiškai radikaliai, jau tampa praktika, tai pastebima didžiuosiuose pasaulio miestuose. Žinoma, kartu su greitesnių interjerų tendencija atsiranda platformos skirtos keistis baldais, kilimais ar kitas namų interjero elementais. Ir tas keitimasis daiktais yra nuolatinis ciklas, besitęsiantis tol kol žmogus randa tai ko nori.
  • Erdvės pradėjo prarasti savo statišką funkciją, toje pačioje erdvėje valgome, ilsimės, medituojame ir pan., namas ar butas tampa viena demencija. Interjere atsiranda multifunkciniai daiktai, kurie tinka įvairiose erdvėse, pvz. lempos anksčiau buvo skirstomos kategorijomis – miegamojo, virtuvės, vonios kambario, dabar to atsisakoma. Dabar vyrauja holistinis požiūris, žiūrime į objektą ir kokią nuotaiką jis generuoja ir pagal tai jį dedame į atitinkamą erdvę.
  • Svetainės erdvė praranda struktūrą, kurioje buvo sofas, fotelis, o per vidurį staliukas, dabar atsiranda kilimai ir erdvės, kuriose žmonės gali tiesiog gulėti, vaikščioti, sėdėti.
  • Namuose atsiranda poreikis sporto ir darbo erdvėms.
  • Anksčiau namai buvo kiekvieno asmeninė erdvė, tačiau po truputį atsiranda interjero dizaino sprendimai, kurie primena keliones, pvz. per Maroką, Balį, Afriką, Niujorką ar pan. Tai atsispindi pagalvėse, sofose, kilimuose, staluose ar smulkesniuose interjero elementuose, pvz. tokiuose kaip lėkštės ar taurės. Kelionės vaizduojamos ne tik geografiškai, bet ir laike, tai reiškia interjerai tampa proga žmonėms pakeliauti laike ir pakeliauti nekeliaujant.
  • Interjeruose atsiranda naujas ergonomiškas dizainas, kuris, pvz. kviečia ne sėdėti, o tiesiog atsiremti, atsigulti ar kitaip patirti sėdėjimą arba atsiranda formos, kurios kviečia kūną elgtis kitaip.
  • Atsiranda momentų-akimirkų dizainas, patyrimų dėžutės, kurios žmones gali nukelti į kitus kraštus, supažindinant juos su tam tikrais ritualais, pvz. Japonijos arbatos gėrimo tradicijomis ir pan.

Ofisų interjero tendencijos:

  • Tendencija – namai tapatybės atspindys, persikels ir į ofisus. Anksčiau įmonės tapatybė siejosi su prekės ženklo logotipo forma, komunikacijos tonu, svetaine – tuo kaip tu atrodai kitiems. Bet įmonės pamažus supranta, kad ofisas yra labai svarbi ženklodaros dalis, juose sėdi darbuotojai ir labai svarbu, kad jie kiekvieną dieną būtų integruoti su prekės ženklo vertybėmis bei stilistika. Labai svarbu, kad biuras vizualiai spindėtų ženklo tapatybe. Tai gali būti įmonės spalvos, propaguojamų vertybių integravimas (pvz. energija gaunama iš saulės), kvapas, darbuotojų įtraukimas į bendrą veiklą, pvz. bendro sodo puoselėjimas. Tai sukelia emocijas ir padeda daug geriau perteikti tapatybę bei vertybes.
  • Dideli ofisai po truputį atsisako kėdžių ir bando įvesti tai, kas darbuotojui geriau, patogiau ir tuo pačiu tvariau.
  • Virtuvė tampa svarbia ofiso dalimi, tarsi biuro siela, čia vyksta idėjų generavimo sesijos, susitikimai, tampa vis svarbiau pietauti kartu ir kokybiškai. Ji būna studijos tipo, minimalistinė, bet funkcionali.

Viešbučių interjero tendencijos:

  • Žvelgiant į viešbučius – buvo kuriami interjerai pagal naujausias tendencijas, tačiau tai labai suvienodino aplinką, nesvarbu kur bekeliautum, viskas atrodo panašiai – medžiagos, tekstūros, paviršius, visas buvo vienoda. Tiek buvo stengiamasi prisitaikyti prie tendencijų, kad būdavo pamirštamos šaknys, pamirštama keliautojui/svečiui pristatyti kur jis yra, nes visi bando būti modernūs. Dabar tendencija žiūrėti į save, į savo šaknis, į interjerus atnešti autentiškumo primenantį vietinį folklorą įkomponuojant jį į modernumą.
  • Viešbučių pašonėje atsiranda naujos platformos, pvz., „Human Hotel“, kuri padeda sujungti panašius žmones, trumpam laikui pasimainyti namais, butais ar studijomis. Naudinga kai tiesiog norima pakeisti aplinką į viską pasižiūrėti kitu kampu, pvz. dirbti iš kitos vietos. Tai galima daryti globaliai arba lokaliai.

Ryški parduotuvių interjero tendencija:

  • Žaismingumo tendencija parduotuvių interjere. Atsiranda daugiau erdvės naratyvui, o ne prekėms, dėl to baldai tampa mažiau funkciniai, atsiranda lankstūs, minkšti paviršiai, žaismingumo elementas, tekstūriškumas.

Daiktų dizaine didelis dėmesys sensoriniams potyriams, spalvoms, emocijai ir netobulumui:

  • Mes esame vienas šalia kitos, bet tuo pačiu izoliuoti, formuojasi mikrovisuomenės. Tas atsispindi ir interjerų ir daiktų dizaine, kurie kuriami galvojant apie saugumą.
  • Labai didelis dėmesys skiriamas lietimo jutimui. Pvz. kosmetika sudedama ant smėlio, primena atostogas, odos priežiūrą ir pan., tai yra itin aukštas sensorinis potyris. Tekstūros labai svarbios ir virtuvės paviršiams, nes tai aktyvuoja mūsų prisiminimus.
  • Interjere atsiranda objektai, kurie skirti tik liesti, neatlieka jokios kitos funkcijos. Jie padeda sutelkti dėmesį, suformuoti nuotaiką, padeda užmigti.
  • Atsiranda poreikis, kad daiktuose, jų tekstūrose jaustųsi žmogaus įtaka. Pavyzdžiui medžio paviršius, bet nelygus, netobulas, tarsi išskaptuotas amatininko rankomis, jaučiamas tikras žmogiškas netikslumas, bet tame ir yra visa tobulybė.
  • Netobulumas atsiranda ir paviršiaus dizaine, pvz. seni daiktai įkomponuojami į naują daiktą taip išsaugant autentiškumą, pvz. stalas, kurio pagrindas sena lenta uždengta stiklu. Tame yra istorijos, naratyvo, praeities. Viso to tikslas integruoti netobulumą. Mediena ar jos imitacijos tampa labai aktualiomis, išeinama iš plastiko paviršiaus.
  • Dominuoja mineralų motyvai. Akmens grafikos raštai stambėja. Interjere jaučiama itin ryški ir auganti terrazzo akmenėlių dekoro tendencija, atsiranda antrą kartą panaudotos medžiagos. Terrazzo akmenėlių tekstūros ateitis – gramatūra didėja, atsiranda inkrustacijos, objektai, naratyvas, kuris sukelia spėliones – „Kas čia galėjo būti inkrustuota?“.
  • Didelė reikšmė interjeruose skiriama spalvoms, nes jos turi labai daug įtakos mūsų psichologinei būsenai. Atsiranda spalvoti langai arba aksesuarai, kurie klijuojasi ant lango iš lempos pusės ar paveikslai, kurie spinduliuoja šviesą.
  • Pagalvėse, kilimuose, minkštuose balduose atsiranda gilesnės tekstūros, kuriose atsiveria kitų spalvų sluoksniai. Tokiu principu atnaujinami seni kilimai, atsiranda siuvinėjimai ant viršaus, tai tampa modernaus ir klasikinio stiliaus kombinacija – sumodernizuota tradicija.
  • Perlamutrinis aksomas, kontrastai, chameleoniški namų apyvokos daiktai, pvz. staliukas su šviesomis, kurias įjungus staliukas atrodo vienaip, o išjungtas – jau visai kitaip.
  • Seni baldai prikeliami naujam gyvenimui, juos atnaujinant, pvz. senas baldas ir naujos kojos ar kažkoks kitas elementas. Tai vadinamieji hibridai, kai sename daikte atsiranda visiškai modernus elementas. Kuo tai skiriasi nuo įprastos restauracijos? Restauruojant stengiamasi atnaujinti seną baldą, bet kad jis ir liktų toks senas, o modernesnis restauravimas siekia baldą modernizuoti ar įdėti visiškai modernius elementus.
  • Grįžta šeimos nuotraukos ant sienos, gali būti labai vitražinės, bet su moderniais rėmais. Taip pat vėl interjeruose atsiranda paveikslai primenantys mūsų emocijas, emocinės linijos portretai. Namai tampa tapatybės erdvė, juose turi spindėti čia gyvenančio žmogaus ar žmonių jausmai.

 

Auga tvarumo tendencija interjeruose:

  • Labai svarbi tvarumo tendencija, ne tik rūšiuoti šiukšles, bet rinktis prekės ženklus, kurie rūpinasi tvarumu. Net renkantis baldus galima prisidėti prie tvarumo idėjos palaikymo, pvz. plokščių gamintojas Kronospan savo produkciją gamina ir iš perdirbtos medienos.
  • Tvarumas interjerui atneša keletą svarbių dalykų, visų pirma tai yra vertybė, žmonės yra linkę tuo didžiuotis ir dalintis su kitais, pvz. pasisakyti, kad stalas pagamintas iš perdirbtos medienos. Kitas svarbus aspektas – žmogus jaučiasi išmanesnis, jaučia investicijos vertę, kuria „girtis“ tikrai verta. Iš naratyvo pusės, perdirbtų plokščių paviršius integravus į interjerą, tokių detalių rasis vis daugiau.

Virtuvė tampa labai svarbia namų dalimi:

  • Su karantinu atėjo nauja laisvalaikio praleidimo forma – „eatertainmet“. Atsirado tendencija ruošti dėžes, kuriose visi maisto ingredientai skirti tam tikram patiekalui pasigaminti, tokia pati dėžė gali pasiekti ne tik tave, bet ir tavo draugus, visi gali susijungti online ir gaminti maistą kartu. Maistas padeda susijungti net ir izoliacijos metu. Taip pat atsirado mobiliosios aplikacijos, kuriose galima užsisakyti vietą prie stalo pas žmogų, kuris šiandien gamina vakarienę namuose, tokiu būdu skirtingi žmonės sujungiami bendrai vakarienei ir bendravimui. Taigi virtuvė tapo svarbi vieta, kurioje ne tik gaminame, bet galime būti kūrybingi, užsiimti edukacija gaminant su vaikais. Virtuvėje praleidžiame vis daugiau laiko, tai tampa pramogos erdve ir fonu, kuriame bendraujame su draugais, todėl labai svarbu, kad virtuvė būtų patogi ir tokia, kurioje mums patiktų būti.

Virtuvės interjero tendencijos:

  • Daug kam virtuvė – tai vieta kur atsiranda stresas, reikia kažką greitai pagaminti šeimai ir pan. O per interjerą, baldines plokštes ar spalvas, galima sukurti virtuvę kaip vietą, kuri atneša ramybę.
  • Žvelgiant į virtuvės interjero tendencijas, čia vyrauja medžio dekorų ir marmuro kontrastas, nes vienas minkštas ir jaukus, o kitas – ir šaltas. Tas kontrastas jų poroje vizualiai tampa labai patrauklus ir daugeliu atveju labai praktiškas, kad virtuvė būtų jauki ir tuo pačiu labai „Instagramiška“, stilinga.
  • Taip pat yra tendencija integruoti senus daiktus, pvz. seną stalą papildyti marmuro elementu ar marmuro elementą integruoti į naują medžio dekorą.
  • Studijos tipo virtuvės tolsta nuo tradicinio tipo virtuvės, kurioje visko kabo ir vizualiai virtuvėje yra labai daug triukšmo ir viskas matoma. Virtuvės interjeras tampa minimalistiškas.
  • Taip pat atsiranda tendencija loftuose ar aukštų lubų pastatuose virtuvės erdvėje nepridėti sienų ar pertvarų, bet palikti vieną erdvę, kuri išliktų funkcinė, bet neperkrauta daiktų, o labai švari erdvė, kurioje galima mąstyti, rašyti savo mintis, dirbti ar medituoti.
  • Kita vyraujanti tendencijas: virtuvėse atsiranda oksiduoti metalo dekorai, kurie atneša modernumo, judesio, tikrojo progresyvumo.

Daiktai praranda įprastas formas:

  • Veidrodžiai yra kiekvienuose namuose, tai tarsi neatsiejama jų dalis. Tik tendencijos rodo, kad jie pradeda keisti savo formą, atsiranda organinės, lašo, nupieštos gamtos ar sukurtos žmogaus formos, tolstame nuo griežto industrinio pjovimo. Dabar veidrodžių yra įvairių rūšių – šiltesnių ar šaltesnių, tai erdvėje atsiranda žaidimas derinant vieną ir kitą. Kitas įdomus dalykas – atsiranda veidrodžiai tarsi paveikslai, plokštės, kurios reflektuoja realybę kitaip, lyg būtų paralelinė realybė. Tai labai įdomus sprendimas, ypatingai tinkantis mažoms erdvėms. Tai gali būt metalas, platina ar plokštė, kuri reflektuoja ir erdvėje atsiranda kaip dekoro elementas ir suteikia prabangos.
  • Kilimas – tai interjero elementas, kuris gali ženkliai pakeisti interjero atmosferą. Vis labiau populiarėja nestandartiniai, pačių įvairiausių formų kilimai. Ši tendencija siejama su žiedine kilimų ekonomika, pvz. kilimas buvo išteptas taip, kad nebuvo galima išvalyti arba jis buvo tiesiog sugadintas, tuomet ta dalis tiesiog nukarpoma ir toliau daryta intervencija, kad kilimas turėtų antrą gyvenimą. Taip pat grįžta kilimų kabinimo ant sienos tendencija, nes tai suteikia papildomo jaukumo, naudojama kaip garso izoliacija.

Interjeras ir augalai:

  • Interjere mes norime turėti kuo daugiau gyvybės. Jau dabar virtuvės interjeruose įkomponuojama vieta kompostui, ar prieskoninių augalų sodinukams.
  • Atsiranda „Contemporary Ikebana“ tendencija, „Ikebana“ – tai Japonijos gėlių suformavimo menas, kuris yra labai filosofiškas ir gilus, susijęs su erdvės energetine aura. Tai gali būti ant lubų kabinamos augalų kompozicijos iš gyvų ar džiovintų augalų – tokie elementai prie labai modernaus interjero atneša tradicijos, sveikatingumo, tikrąją organiką.

Interjero vizualizaciją kūrė: interjero dizainerė Jovita Bingelytė (Jovita In)

„Skonis – nėra kaip 10 įstatymų, jis yra plastiškas dalykas. Su laiku keičiasi mūsų požiūris ir estetinis suvokimas apie viską. Todėl tikrai nėra dalykų, kurie nedera, ar atrodo netinkamai“, – Victoria Dias, Pasaulinių tendencijų žinovė.  

Dalintis: